Centre sukomplektuota moderni įranga, įsigytos programos ir moduliai

Centras ketverius metus vykdys projektą, kuris bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš jų per 1,26 mln. eurų skirta mokymo įrangai ir informacinėms technologijoms įsigyti. Tai mūrininko, staliaus, stogdengio, pastatų elektros sistemų ir nesudėtingos automatikos sistemų montuotojo, taisytojo ir derintojo modulinės profesinio mokymo programos; įvairūs apdailininko (statybininko) moduliai.

Iš kairės: Statybos sektorinio praktinio mokymo centro atidarymo juostelę kerpa LSA prezidentas Dalius Gedvilas, generalinis statybos rangovas – įmonės „Statmax“ direktorius Juozas Valužis, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė bei Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro vadovė doc. dr. Dalia Martišauskienė.

„Sektoriniame centre sukomplektuota speciali įranga, kuria didžiuojamės: CNC staklių pulto mokomoji įranga; CNC frezavimo, gręžimo bei graviravimo staklės; rankinių, mechaninių ir CN mokomųjų staklių rinkinys; mokomasis robotas; 3D skaneriai ir spausdintuvai – taigi veikia ištisa laboratorija. Akivaizdu, kad visiems besimokantiems tokios sąlygos suteikia optimalią galimybę išmokti dirbti su moderniomis technologijomis. Ir ne tik mokiniams – mes kviesime ir įmonių darbuotojus tobulinti turimas kompetencijas arba įgyti naujų, nes planuojame organizuoti trumpalaikius mokymus pagal verslo poreikius“, – pasakoja dr. D.Martišauskienė.

Mokiniai bus mokomi ne tik auditorijose, naudojant kompiuterius, bet ir praktinio mokymo patalpose, kur jie naudosis planšetėmis su įdiegtomis reikalingomis darbui braižymo programomis.

Kaip Profesinio mokymo centras lemia Klaipėdos regiono plėtrą ir investicinį klimatą

Kaip pastebėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė, Klaipėdoje atidarytas Statybos sektorinis praktinio mokymo centras yra jau 9-tas, paskutinis, todėl ir vienas iš moderniausių Lietuvoje. Į sektorinius centrus investuodama milijonines lėšas, ministerija kelia tikslą ne tik sukurti moderniausias atskirų sektorių mokymo bazes, bet ir keisti profesinio mokymo įvaizdį, o darbo rinkai parengti paklausius specialistus, gebančius dirbti su pačia moderniausia įranga ir įrankiais.

Ir viceministrė A.Kudarauskienė, ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas akcentuoja Klaipėdoje įkurto Statybos sektorinio praktinio mokymo centro svarbą visam regionui, investicinei aplinkai. Klaipėda į valstybės biudžetą generuoja dideles eksporto pajamas, tai rodo ir verslo plėtrą: regione kyla naujos gamyklos, pradeda veikti modernios gamybinės linijos, vyksta senų objektų atnaujinimas, gamybos plėtra. D.Gedvilas akcentavo, kad plėtros – tiek valstybės, tiek ir regiono mastu – uždaviniams įgyvendinti reikia atitinkamo lygio statybininkų.

„Norint išlaikyti regiono patrauklumą, pelnyti investuotojų pasitikėjimą, reikia turėti kuo daugiau statybininkų, kad jie galėtų per kuo trumpesnį terminą pastatyti kokybiškus objektus. Tad Klaipėdai, siekiančiai pritraukti investicijas, skatinančiai plėtrą, svarbu turėti pakankamą statybininkų skaičių darbo rinkoje“, – sako LSA vadovas, pabrėždamas Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro statybos sektoriaus infrastruktūros svarbą regionui.

Ko reikia, kad profesinio mokymo centrą verslas pripažintų statybos sektoriaus dalimi

LSA Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius sako, kad bet kurio profesinio rengimo centro svarbą verslui lemia tai, ar jame naujovių gali išmokti įmonių darbuotojai: jeigu centras turi naujausių įrankių, įrangos, technologijų ir pasirengusių mokytojų, jis yra pripažįstamas kaip statybos sektoriaus dalis. Priešingu atveju – profesinio mokymo centras, jo žodžiais, yra tik švietimo sistemos dalis.

Tokiam požiūriui pritaria ir Gediminas Razma, UAB „Nordec“ vadovas bei Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro tarybos (kolegialaus valdymo organo) narys. Jo žodžiais, verslui svarbu, kad mokymo programos atitiktų statybos pramonės poreikius. Tapęs Centro bendruomenės dalimi, G.Razma ir pats imasi iniciatyvos mokinius per papildomas paskaitas supažindinti su statybinių konstrukcijų montuotojų specializacija, tikėdamasis paskatinti rinktis sritį, kurios darbuotojų verslui trūksta. Kalbėdamas apie lūkesčius, susijusius su Centro statybos sektoriaus infrastruktūros plėtra, G.Razma pritaria minčiai, kad tai turėtų būti ir galimybė verslui perkvalifikuoti darbuotojus ar suteikti jiems reikiamų kompetencijų.

„Verslas yra pasirengęs padėti Centrui kurti mokymo bazę, mokymo medžiagą – ši sinergija naudinga abiem pusėms, – sako G.Razma. – Moderni centro įranga, mokytojų pasirengimas padės efektyvinti procesus – žmonės į rinką ateis turėdami naujausių žinių.“

Naujausia įranga Centrui buvo perkama su sąlyga, kad mokytojai, kurie su ja dirbs, gebėtų patys ja naudotis. Kalbėdama apie mokytojų pasirengimą, dr. D.Martišauskienė akcentavo, kad Centras glaudžiai bendradarbiauja ir su aukštojo mokslo įstaigomis, nemažai Centro mokytojų dėsto kolegijose, tad yra pasirengę tiek teoriškai, tiek praktiškai ir geba dirbti ne tik su mokiniais, bet ir su suaugusiaisiais. Toks kolektyvo lankstumas, vadovės pastebėjimu, yra viena iš Centro stiprybių.

Kaip įstaigos estetika yra susijusi su profesinio mokymo įvaizdžiu ir verslo darbo kultūra

Prieš pradedant įgyvendinti projektą, profesinio mokymo centras susitvarkė pastato išorę: apšiltino cokolius, sienas, stogą, pakeitė langus. Tam buvo panaudota VIPA paskola, kuri mokama iš Centro uždirbtų lėšų. Viduje performuotos, atnaujintos patalpos, įrengta konferencine įranga aprūpinta amfiteatrinė auditorija. Šis centras Klaipėdoje yra vienintelė profesinė mokykla, kur į vieną kompleksą sujungti 4 pastatai, kuriuose iki kitų metų pradžios bus įrengti liftai. Sekant universalaus dizaino principais, po visus pastatus, į visus aukštus, visas praktinio mokymo klases be vargo pateks visi, taip pat ir judėjimo negalią turintys mokiniai.

Statybos sektorinis praktinio mokymo centro atidarymo renginys. Dešinėje – Centro vadovė doc. dr. Dalia Martišauskienė

„Formuojant organizacijos kultūrą, svarbūs ne tik santykiai bendruomenėje, bet ir aplinka. Todėl įrengdami patalpas, galvojame ne vien apie funkcionalumą, bet ir apie estetiką, Centro erdves puošiame ir mokinių darbais“, – pasakoja Centro vadovė, džiaugdamasi, kad taip natūraliai formuojama ir darbo kultūra, kurią mokiniai išsineša į darbo kolektyvus.

Netrukus bus visiškai renovuotas ir Centro kieme esantis bendrabutis, kuris garantuos ne tik šiuolaikiškas gyvenimo sąlygas, bet ir pridėtinę naudą: mokiniams saugu išeiti į mokyklą ir grįžti, čia pat jie galės ir maitintis.

Pašnekovai pritaria, kad profesinio mokymo prioritetas yra mokymo kokybė, kurią lemia moderni įranga ir pasirengę mokytojai, nes darbo rinkoje svarbu konkuruoti žiniomis, gebėjimais, profesionalumu. Tačiau moderniame pasaulyje, daug galimybių siūlančioje rinkoje svarbu sukurti teigiamą profesinio mokymo įvaizdį.

„Sociologai sako, kad vaikui renkantis profesiją, didelės įtakos turi tėvų argumentai. Tėvams svarbu ne tik ko, bet ir kokioje aplinkoje mokysis jų vaikai. Tad šiuo aspektu svarbu, kaip atrodo mokyklos pastatas: tvarkinga mokykla didina pasitikėjimą, ją mieliau renkasi ir mokytojai, ir mokiniai“, – pastebi LSA vadovas.

Lietuvos statybininkų asociacijai, pasak D.Gedvilo, svarbios žinios, kurias įgis būsimieji statybininkai. Kompetencijų vertinimo skyrius vertina kompetencijas ir išduoda jas atitinkančią STATREG kortelę.

„Matydamas modernias technologijas, įrankius, įrenginius, tikiu, kad Centro mokiniai gaus gerą kompetencijų vertinimo balą ir darbo rinkoje turės prioritetą, konkuruodami dėl geresnio atlygio, nes Centro darbo įrankiai kelia pasitikėjimą, kad specialistai gebės dirbti su naujausia technika“, – sako LSA prezidentas D.Gedvilas.

Publikuota pagal https://www.statybunaujienos.lt