Istorija

Klaipėdos statybininkų mokyklos istorija

Mokyklos metraštyje randame įrašą: „Klaipėdos 41-oji vidurinė profesinė technikos mokykla įkurta 1969 metais“ (Taikos pr. 67, Klaipėda). Taip tuomet pavadinta mokykla pradėjo savo gyvavimą. Pirmasis mokyklos direktorius Vaclovas Normantas vadovavo mokyklai iki 1982 m.

Nuo 1982 iki 1984 m. mokyklai vadovavo Stanislovas Jonušis. 1988 m. mokyklai suteiktas pavadinimas – Klaipėdos 5-oji profesinė technikos mokykla.

Nuo 1984 iki 2007 m. mokyklai vadovavo Klaus Grudzinskas. 1990 m. mokyklai suteiktas naujas pavadinimas – Klaipėdos statybininkų mokykla.

Nuo 2007 iki 2016 m. mokyklai vadovavo direktorius Steponas Rimkus. Mokykla teikė profesinį bei vidurinį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės pasirinktos profesinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus, rengė aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius integruotis į Lietuvos ir užsienio darbo rinką. Mokyklos bendruomenė tobulino mokymo programas, suteikė naujausių žinių, diegė gerus profesinius įgūdžius, rengė aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius integruotis į Lietuvos ir užsienio darbo rinką. Per visą savo gyvavimo laikotarpį mokykla išleido daugiau kaip 9 tūkst. specialistų.

Plėtojant profesinį mokymą, buvo siekiama, kad jis taptų lygiaverte mokymosi visą gyvenimą sistemos dalimi. Mokymo programos buvo skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. Mokykla siūlė 10 formaliojo profesinio mokymo programų: staliaus, karkasinių namų gamintojo ir montuotojo, baldžiaus, apdailininko (statybininko), pastatų restauratoriaus, statybinių medžiagų pardavėjo konsultanto, aukštuminių pastatų montuotojo, statybos verslo paslaugų teikėjo, sekretoriaus, kompiuterinės įrangos derintojo, biuro veiklos tvarkytojo. Baigę mokyklą ir įgiję kvalifikaciją specialistai turėjo galimybę toliau studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal universitetinių ir koleginių studijų programas. Mokykla glaudžiai bendradarbiavo su Vakarų Lietuvos verslo kolegija, Klaipėdos valstybine kolegija.

Mokykla turėjo stiprius socialinius partnerius: UAB ,,Doka Lietuva“, UAB ,,Klaipėdos apdaila“,  UAB ,,Gitana“, UAB ,,Klaipėdos baldai“, UAB ,,Mida“, AB, Wienerberger“, UAB ,,Eternit Baltic“ ir t.t. Šiose įmonėse mokiniai galėjo sėkmingai atlikti gamybinę praktiką ir, baigę mokymąsi, įsidarbinti.

Mokyklos bendruomenė tobulėjo profesinėje srityje dalyvaudama tarptautiniuose PHARE, BPD 1.5 ir 2.4, Comenius, Leonardo da Vinci, Baltijos jūros projektuose. Įgyvendindama  projektus mokykla atnaujino mokymo dirbtuvių įrangą, įrengė kompiuterių klases, praktinio mokymo patalpas, o mokytojai bei mokiniai kasmet turėjo galimybę stažuotis užsienio šalyse: Vokietijoje, Škotijoje, Švedijoje, Turkijoje.

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro istorija

Profesinis mokymas Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre plėtojamas nuo 1972 m. vasario 1 d. Ši data žymi Vilniaus autotransporto mokymo kombinato Klaipėdos filialo pertvarkymą į savarankišką Klaipėdos automokyklą (Alyvų 10 A, Klaipėda), kuriai iki 1991 m. vadovavo direktorius Stanislovas Kekys.

1981 m. sausio 1 d. Klaipėdos automokyklos pavadinimas pakeistas į Klaipėdos autotransporto mokymo kombinatą.

1988 m. lapkričio 1 d. Klaipėdos autotransporto mokymo kombinato pavadinimas pakeistas į Autotransporto įmonių gamybinio susivienijimo Klaipėdos mokymo kombinatą.

1991 m. kovo mėn. Autotransporto įmonių gamybinio susivienijimo Klaipėdos mokymo kombinato pavadinimas pakeistas į Klaipėdos valstybinį transporto darbuotojų mokymo centrą.

Nuo 1991 m. iki 2015 m. mokymo centrui vadovavo Birutė Dirmotienė.

1992 m. steigėja tapo Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Prie transporto darbuotojų mokymo centro buvo prijungtas prekybos darbuotojų mokymo centras. Vyko radikalios permainos, diegiant  prekybinio profilio mokymą.

1993-02-19 d. Suaugusiųjų profesinio mokymo ir konsultavimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr.16AD Klaipėdos valstybinio transporto darbuotojų mokymo centro pavadinimas pakeistas į Klaipėdos valstybinį profesinio mokymo centrą.

1993 m. prasidėjo naujas darbo etapas – ryšiai su užsienio šalių mokymo įstaigomis. Dalyvavimas ne tik vietiniuose, bet ir tarptautiniuose projektuose suteikė galimybę užimti reikiamą vietą rinkoje. Buvęs transporto darbuotojų mokymo centras reorganizuotas į įvairiaprofilinį darbo rinkos mokymo centrą. Imta plėsti ir tobulinti mokymo paslaugų spektrą, įsigyta daug mokymui reikalingos įrangos, pradėta aktyviai dirbti su privačiomis įmonėmis, verslo organizacijomis, Klaipėdos universitetu, nevyriausybinėmis ir neįgaliųjų organizacijomis. Pagrindinė veiklos sritis buvo suaugusiųjų profesinis mokymas pagal prekybos ir verslo administravimo, informatikos, maisto gamybos ir perdirbimo, amatų, aptarnavimo paslaugų profesijų programas: darbų saugos, gamtosaugos.

1995-06-06 d.  Suaugusiųjų profesinio mokymo ir konsultavimo tarnybos įsakymu Nr. 72-1AD Klaipėdos valstybinis profesinio mokymo centras reorganizuotas į Specialios paskirties Uždarąją akcinę bendrovę Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras.

2003-07-17 d. SP UAB Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras perregistruotas į UAB Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrą,

2004-12-01 d. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos 2004-10-13 įsakymu Nr. V(1)-133 UAB Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras reorganizuotas į Viešąją įstaigą Klaipėdos darbo rinkos mokymo centrą.

Daug dėmesio buvo skiriama ir neįgaliųjų integracijai į darbo rinką. 2011 m., įgyvendinus projektą ,,Asmenų su negalia profesinės infrastruktūros plėtra Vakarų Lietuvos regione“, įkurtas Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos skyrius (Lelijų g. 5, Klaipėda), kuriame nuo 2012 m. gegužės mėnesio   vykdoma profesinė reabilitacija negalią turintiems asmenims. Siekiant efektyviau išnaudoti turimas patalpas ir negalią turintiems asmenims sudaryti kuo geresnes mokymosi prieinamumo sąlygas, 2012 m. pradėtos teikti pirminio profesinio mokymo paslaugos pagal masažuotojo, viešbučio darbuotojo, floristo profesinio mokymo programas.

Nuo 2013 m. centro pavadinimas – Viešoji įstaiga Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras.

Nuo 2015 m. iki dabar centrui vadovauja dr. Dalia Martišauskienė.

Tęstinis profesinis mokymas centre vyksta nuolat ir nepertraukiamai, mokymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Mokymo centras, ruošiantis visų kategorijų transporto priemonių vairuotojus, buvo vienintelis visame Vakarų Lietuvos regione. Nuo įstaigos įkūrimo ir iki šių dienų ši veiklos sritis išliko viena iš svarbiausių. Siekiant kokybiškai plėtoti pirminį, papildomą, pavojingų krovinių vežimo bei periodinį vairuotojų mokymą, atitinkantį Europos Sąjungos direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisinių aktų reikalavimus, 2015 m. balandžio mėn., įgyvendinus projekto ,,Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centro įkūrimas“ pagrindinį tikslą, Klaipėdiškių g. 2, Ketvergių km., Dovilų sen., Klaipėdos raj., įsteigtas Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinis praktinio mokymo centras, kuriame naujas kompetencijas gali įgyti logistikos specialistai, sandėlio darbuotojai, krautuvų vairuotojai.

Klaipėdos statybininkų mokyklos prijungimo prie VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro istorijos pradžia

Klaipėdos statybininkų mokykla Švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-555 „Dėl Klaipėdos statybininkų mokyklos reorganizavimo“ prijungta prie Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro.  Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. veiklą pradėjo jungtinis centras.

Nuo 2016 m. gruodžio 20 d. centrui suteiktas naujas pavadinimas – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras. Centre vykdomas pirminis, tęstinis profesinis mokymas, profesinė reabilitacija, vairuotojų mokymas ir suaugusiųjų neformalus švietimas. Įgyvendinami tarptautiniai ir kiti projektai, aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose, nacionaliniuose bei regiono ar miesto konkursuose, parodose, mugėse. Plėtojama savanorystė, yra aktyvi Klaipėdos miesto bendruomenės dalis.

Per abiejų įstaigų gyvavimo istoriją sukurta stipri mokymo bazė, suformuotas pedagogų personalas, įgyta didelė bendradarbiavimo patirtis, išaugo teikiamų mokymo paslaugų spektras. Vykdomos profesinio mokymo programos apima meno, verslo ir administravimo, kompiuterijos, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos, socialinių paslaugų, paslaugų asmenims, transporto paslaugų, saugos paslaugų sritis.

Mokymo kokybę centre lemia materialinės ir techninės sąlygos, kurios nuolat gerinamos orientuojantis į mokymo turinio atnaujinimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą. Siekiant įsitvirtinti konkurencingoje aplinkoje, ieškoma naujų veiklos krypčių bei galimybių, diegiamos naujoves.